nupuikti

nupuikti: nupuĩkti intr.; Ašb pasidaryti puikiam, išdidžiam, išpuikti: Baigęs mokslus jis visai nupuĩko Alk. Ko tu tei nupuikaĩ, ka pas mūs nesirodai? Jrb. Nupuĩkot, nenorit su mumis pasišnekėt Mrj. Graži mergina, bet ir nupuĩkus Mrj. Netoliese gyvename, bet retai susitinkame. Nupuikai, ar ką? V.Myk-Put. Tėvulis mano nekelia galvelės, oi, tai jis nupuiko, oi, tai nusdidžiavo (rd.) LTR(Al). Oi, ko nupuikai, mergele, kad su manim nekalbi! LTR(Nm). Bernužėli, dobilėli, oi, ko nupuikai, kad mane mergelę retai aplankai! LTR(Pkn). \ puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti

Игры ⚽ Нужен реферат?

išpuikti — išpuĩkti intr. pasidaryti puikiam, išdidžiam: Kap žmogus greit išpuĩksta! Prn. Prasigyveno ir išpuĩko Prn. Kad išpuikta Onos: kai ištekėjo, nė nemato susitikus Ds. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupuikimas — nupuikìmas sm. (2) → nupuikti: Toks jo nupuikìmas – su žmogum nebešneka! Rm. puikimas; išpuikimas; nupuikimas … Dictionary of the Lithuanian Language
papuikti — papuĩkti intr. pasidaryti kiek puikiam, išdidžiam, išpuikti: Papuiko bobos J. Papuĩko, neina, kad ir prašai Vl. Žiūrėk, bernas papuiko ir neėmė marškinių, gal per prasti buvo Brt. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
prapuikti — prapuĩkti intr. pasidaryti kiek puikiam, imti didžiuotis: Kai jau pasisekė suriesti „o“, vaikas net prapuiko Pt. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
įpuikti — įpuĩkti intr. pasidaryti puikiam, išdidžiam: Neįpuikink, paskui kaip įpuiks, tai nesusirokuosi! rš. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias